UAB “Center for Clinical and Basic Research” (CCBR) – tai tarptautinio klinikinių tyrimų tinklo CCBR-Synarc padalinys. Veiklos sritys: mokslinai klinikiniai tyrimai, klinikinė ir techninė šių tyrimų priežiūra, epidemiologiniai tyrimai. CCBR yra pripažinta viena iš pasaulio lyderių osteoporozės ir kitų kaulų ligų klinikinių tyrimų srityje.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Kopenhagoje (Danija) Gydytojas Claus Christiansen įsteigė tyrimų centrą vienoje iš didžiųjų universitetinių ligoninių, o 1992 metais įkūrė mokslinių klinikinių tyrimų centrą CCBR. Pradėję veiklą nuo vienos klinikos su trisdešimčia darbuotojų, CCBR šiandien jau turi vienuolika klinikinių tyrimų centrų, įsikūrusių Danijoje, Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Brazilijoje.
CCBR – tai asmens priežiūros įstaiga, užsiimanti mokslinais klinikiniais tyrimais bei visuomenės sveikatos ugdymu.
Mūsų centre didžiausias dėmesys skiriamas moterų po menopauzės sveikatos būklei bei ligoms, būdingoms šiuo gyvenimo laikotarpiu: osteoporozei, osteoartritui, arterinei hipertenzijai, 2 tipo cukriniam diabetui, nutukimui.
CCBR klinikinių tyrimų centre teikiamos paslaugos:
• Gydytojų konsultacijos (terapeuto, endokrinologo, gydytojo-radiologo).
• Atliekami instrumentiniai tyrimai:
o Kaulų mineralų tankio tyrimas (osteodensitometrija).
o Krūtų tyrimai dėl vėžinių ligų (mamografija ir echoskopija).
o Skaitmeninė rentgenodiagnostika.
o Ultragarsinis tyrimas.
o Kraujo tyrimai.
o Elektrokardiografija.
KAULŲ MINERALŲ TANKIO TYRIMAS (OSTEODENSITOMETRIJA)
Kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimas arba osteodensitometrija padeda diagnozuoti osteoporozę bei nustatyti kaulų lūžių riziką. Matuojant kaulų tankį, osteoporozė diagnozuojama dar nelūžus kaului.
Kaulų mineralų tankį rekomenduojama pasitikrinti visoms vyresnėms nei 60 metų moterims.
KMT tyrimo tikslai:
- diagnozuoti osteoporozę;
- įvertinti būsimų lūžių riziką;
- nustatyti asmenis, kuriuos reikia gydyti;
- vertinti kaulų mineralų tankio pokyčių kaitą (gydymo poveikį, ligos eigą, kitų veiksnių ar ligų įtaką).
KMT tyrimas DEXA (dvisrautės radioabsorbciometrijos) metodu – tai nedidelės energijos rentgenologinis tyrimas, kai vietoje radioaktyvios medžiagos naudojami rentgeno spindulių pluošteliai, valdomi kompiuterio. Dėl to tyrimas trunka trumpiau, sumažėja apšvita ir padidėja tikslumas. Nustatomas kaulų tankis gramais kvadratiniame centimetre bet kurioje kūno vietoje - galima tirti periferinius kaulus, stuburą, šlaunikaulį (taip pat ir po dirbtinio klubo sąnario implantacijos) ar visą skeletą. Tyrimo trukmė - 2-4 min. Apšvita (radiacijos dozė) - 1-5 mSv (mikrosivertai). Atliekant šį tyrimą nei pacientui, nei gydytojui nuo apšvitos nereikia naudoti jokių apsaugos priemonių. Kaulų mineralų tankis - tai vienintelis kiekybinis žymuo, objektyviai ir tiksliai nusakantis kaulų masę.
Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdingas kaulų tankio sumažėjimas, kaulo struktūros pasikeitimas, dėl ko padidėja kaulų trapumas ir kaulų lūžių rizika.
Osteoporozės rizikos veiksniai:
• Iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis;
• Moteriškų hormonų (estrogenų) stoka organizme;
• Ankstyva menopauzė;
• Pašalintos abi kiaušidės;
• Ilgą laiką nebuvo mėnesinių (daugiau nei 6 mėn.) iki menopauzės, ir tai nesusiję su nėštumu;
• Osteoporozės nulemti kaulų lūžiai artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams);
• Ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau);
• Ilgalaikis kitų vaistų vartojimas: nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.;
• Piktnaudžiavimas alkoholiu;
• Rūkymas;
• Menkas kalcio turinčių produktų vartojimas;
• Nepakankamas fizinis aktyvumas;
• Maža kūno masė (iki 57 kg).
KRŪTŲ TYRIMAI DĖL VĖŽINIŲ LIGŲ (MAMOGRAFIJA IR ECHOSKOPIJA)
Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, skirtas krūtims tirti (lot. glandula mamma – pieno liauka, grafo – rašyti). Tai viso pasaulio klinikose taikomas tyrimas, kurio duomenys padeda anksti diagnozuoti pakitimus krūtyse ir, reikalui esant, pradėti gydyti. Taip galima labai daug padėti pacientėms, nes neužleistų stadijų vėžys, kai dar nėra invazijų į audinius ir metastazių, sėkmingai gydomas. Reguliari moters sveikatos stebėsena, taikant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti apie 30 proc.
Vieno tyrimo metu atliekamos keturios mamogramos. Krūtis padedama ant rentgeno aparato stalelio ir plastikine plokštele suspaudžiama, kad išsilygintų krūties audinys. Kol krūtis spaudžiama, moteris gali jausti diskomfortą, tačiau tai trunka tik kelias sekundes. Visos mamogramos atliekamos per keletą minučių.
Taip gali būti diagnozuotos ir kitos ligos (cistos, gerybiniai augliai) ar ikivėžinės ligos. Tyrimas labai jautrus, aparatas fiksuoja ir mažus pakitimus.
Nėra duomenų, kad krūties suspaudimas mamografinio tyrimo metu sužalotų krūties audinius. Radiacijos kiekis, veikiantis moterį mamografinio tyrimo metu, yra mažas ir neskatina navikinio proceso.
Svarbiausi krūties vėžio rizikos veiksniai yra šie:
• Amžius. Vyresnės moterys serga dažniau nei jauno amžiaus. Lietuvoje moterų sergamumo krūties vėžiu kreivė šokteli nuo 45 metų amžiaus;
• Paveldėjimas iš motinos pusės (jeigu sirgo sesuo, senelė, teta);
• Ankstyva mėnesinių pradžia;
• Vėlyva menopauzė;
• Negimdymas;
• Pirmas gimdymas po 28 metų;
• Didelis abortų skaičius arba pirmojo nėštumo nutraukimas;
• Nemaitinimas krūtimi;
• Ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos preparatų vartojimas;
• Ilgalaikis kontraceptinių hormoninių priemonių naudojimas;
• Antsvoris. Gyvulinių riebalų vartojimas didina įvairių rūšių vėžio riziką.
Nėštumas – kontraindikacija mamografijjos tyrimui.
Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – tai vienas iš tyrimų, neturintis žalingos spinduliuotės, atliekamas naudojant didelio dažnio garso bangas. Šis tyrimas ypač pravartus tiriant jauno amžiaus moteris, kurių krūtyse yra tankios liaukinės struktūros, taip pat nėščiąsias bei žindyves.
Iki 40 metų moterims echoskopiją rekomenduojama atlikti bent vieną kartą per metus, o vyresnėms nei 40 metų moterims, kai krūtyse padaugėja riebalinio audinio, pirma atliekama mamografija (rentgenologinis tyrimas), o echoskopija tik patikslina diagnozę turint tam tikros vietos mamografinius pakitimus.
Ultragarsinis tyrimas labai informatyvus traumos ar uždegimo sukeltiems pokyčiams diagnozuoti, darinių struktūrai (cistinis ar ne) įvertinti, fibroadenomoms nustatyti, krūtų su implantais tyrimui atlikti. Echoskopijos tikslumas mažėja diagnozuojant labai mažus ir preinvazinius vėžius. Todėl piktybinį procesą diagnozuoti remiantis vien tik echoskopija be mamografijos negalima.
KODĖL VERTA DALYVAUTI KLINIKINIUOSE TYRIMUOSE?
Klinikiniai tyrimai jau daugelį metų vykdomi visame pasaulyje. Visų vaistų, esančių vaistinėse, saugumas, veiksmingumas buvo ištirtas ir įvertintas ne viename klinikinių tyrimų centre. Lietuvoje ir kitose šalyse pacientai aktyviai, noriai ir sėkmingai dalyvauja įvairiuose klinikiniuose tyrimuose bei pasiekia gerų gydymo rezultatų.
Klinikiniai tyrimai – tai tyrimai, kurių metu tiriami nauji perspektyvūs vaistai, jų dozės ir deriniai, ieškoma efektyvesnių gydymo metodų, kurie pagreitintų, palengvintų ligonio pasveikimą, apsaugotų nuo galimų ligos pasikartojimų ir taip užtikrintų pilnavertiškesnį žmogaus gyvenimą. Dažnai toks gydymas gali tapti efektyvesniu negu taikytas iki šiol.
Prieš patekdamas į rinką vaistas tiriamas keturiais etapais, kurie įvardijami kaip klinikinio tyrimo fazės:
I fazė: nustatomas ir įvertinamas vaisto saugumas;
II fazė: tiriamas vaisto efektyvumas;
III fazė: dar kartą tiriamas ir patvirtinamas gydymo efektyvumas. Tyrimai paprastai vyksta ne viename, o jau keliuose klinikinių tyrimų centruose – įvairiose pasaulio šalyse;
IV fazė: kai visiškai saugus ir efektyvus vaistas jau plačiai naudojamas gydymui. Šiame etape renkama papildoma informacija apie jau ištirto, efektyvaus ir plačiai naudojamo gydymui vaisto papildomą poveikį.
Siekiant užtikrinti klinikinio tyrimo saugumą, tik III ir IV fazės tyrimai atliekami daugelyje centrų, kai vaisto saugumas ir efektyvumas jau įrodytas.
Klinikinio tyrimo metu pacientas-savanoris gauna nemokamą gydymą naujais vaistais, būna nuolat prižiūrimas kvalifikuotų specialistų komandos (terapeutų, gydytojų konsultantų, slaugos darbuotojų), kurie ne tik įvertina paciento sveikatos būklę, atlieka būtiniausius kraujo, šlapimo, rentgeno tyrimus, bet ir prižiūri jį klinikinio tyrimo metu. Medicinos personalas suteikia visą pacientą dominančią informaciją, atsako į jam rūpimus su gydymu ir sveikata susijusius klausimus (Centre ir telefonu).
Be savanorių dalyvavimo naujausi gydymo metodai efektyviais vaistais būtų neįmanomi ir niekada nepasiektų sergančių žmonių.
Kviečiame jus dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie vykdomi Klinikinių Tyrimų Centre.
|
CCBR Vilnius
